Mitybos įtaka sergant epilepsija

Kalbant apie epilepsiją ir dietą, tai epilepsijos gydymas ketogenine dieta (angl. Ketogenic diet) yra žinomas nuo XX a. pradžios ir yra pagrįsta moksliniais tyrimais. Tačiau Lietuvoje apie tai kalbama mažai, nes realiai epilepsija sergančių žmonių yra per mažai, kad dietologai galėtų specializuotis tik ketogeninėje dietoje. Ketogeninės dietos taikymas yra praktikuojamas ir Lietuvoje, Santariškėse, vaikų neurologijos skyriuje. Dieta pradedama taikyti tik stacionaro sąlygomis, po išsamių tyrimų ir dirba neurologas su dietologu, nes būtent dietologas ir turi surašyti visą mitybos planą, kalorijas, santykį riebalų ir baltymų nustato neurologas su dietologu. Pati ketogeninė dieta yra ir sveikatai nepalanki, nes reikia stebėti pastoviai ir kepenų, ir kraujo rodiklius, taip pat tai labai griežta dieta, kur reikia skaičiuoti gramus, kalorijas ir pan. Ketogeninė dieta buvo mano strategijoje Tomo gydymo, bet ne pirmoje vietoje. Daugiau informacijos apie ketogeninę dietą, jos poveikį organizmui bei įtaką epilepsijai ieškokite internete „epilepsy ketogenic diet“.
Modifikuota Atkinsono dieta (angl. modified Atkins diet) panaši į ketogeninę, tik ne tokia griežta, nereikia siekti organizmo ketozės, acidozės, nėra griežtų gramų ar kalorijų, ši dieta taip pat mano sąraše buvo, kaip potencialus mano sūnaus gydymo metodas. Daugiau informacijos irgi galima susirasti internete, aišku anglų kalba ieškokite „epilepsy modified Atkins diet“.
Dar labai neblogai viskas išaiškinta irgi anglų kalba (visi šaltiniai anglų kalba, nes lietuviškai apie epilepsiją yra gal keli straipsniai, apie gydymą keičiant mitybą irgi ant vienos rankos pirštų gali suskaičiuoti) amerikiečių epilepsijos puslapyje :)))) Daugiau informacijos čia
Tomui aš pirmiausia nutariau pamėginti, iš maisto raciono tiesiog išimti tam tikrus produktus.

Internete ieškodami frazių „epilepsy sugar", „epilepsy dairy products", „epilespy gluten" rasite įvairius straipsnius ir informaciją, paaiškinimus, kodėl netinka, koks yra šių produktų veikimo mechanizmas organizme, kodėl netinka ne tik epilepsija, bet ir daugeliui kitomis ligomis sergantiems žmonėms.
Kita vertus, visos dietos, kurios naudojamos epilepsijai gydyti yra vadinamos mažai angliavandenių turinčiomis dietomis (angl. low carb diet), taigi daug priskaičius, prasidomėjus ir nusprendus veikti tiesiog susidariau pati mitybos planą Tomui, dar stengiausi, kad produktai būtų kuo mažesnio glikemijos indekso (angl. glycemic index, GI). Kitaip tariant, kad užvalgius maisto nešokinėtų kraujo cukrus, kad iš maisto organizmas gliukozę skaidytų kuo tolygiau.

Kai Tomui pagerėjo, susitvarkė priepuoliai, encefalograma, pradėjau su gydytojais diskutuoti, jie sako, tai čia tokia švelni ketogeninė dieta, aš kažkaip pasipiktinau ir sakau: „Ne, čia mažai angliavandenių turinti dieta“ :)))))) Bet kuo toliau, tuo labiau manau, kad vis dėlto, tai iš tiesų švelni, pagal mano ir mano vaiko poreikius pritaikyta ketogeninė dieta, be jokių griežtų rėmų, skaičiavimų ar pan.
Kita vertus yra labai daug knygų anglų kalba apie cukraus, glitimo žalą smegenims. Net lietuvių kalba yra išleista knyga, kur aiškiai kalbama, kodėl yra blogai cukrus. Pvz.:
David Perlmutter, Kristin Loberg „Tylieji smegenų žudikai. Sukrečianti tiesa apie kviečių, cukraus ir kitų angliavandenių poveikį smegenims“
Tų pačių autorių yra dar bent dvi knygos išleistos lietuvių kalba taip pat mitybos ir neurologijos tematika.

Daug informacijos yra internete anglų, vokiečių kalba, galima rasti tiek mokslinės literatūros, tiek tinklaraščių, ar šiaip informacijos.  Facebook'e yra grupių, kurios vienija būtent „low carb diet“ (mažai angliavandenių turinčios dietos) žmones, tiek suaugusius, tiek vaikus auginančius, nes tokia mityba koreguojamos, ne tik neurologinės, bet ir endokrinologinės, onkologinės, kardiologinės ligos, kartais kaip vienintelis gydymo būdas, kartais kaip papildomas, šalia vaistų ir pan. Žinoma, kad lengviau išgerti piliulę, kuri padeda ir gydytojui lengviau išrašyti piliulę, bet kartais piliulės nepadeda ir tenka keisti gyvenimo būdą, mąstymą ir pan.

Taigi, 2015m. vasario 1 d. pradėjau taikyti žemiau aprašytą dietą. GRIEŽTAI, BE JOKIŲ IŠIMČIŲ!!!
Rezultatas:
2015 metų:
vasario mėn. buvo 54 priepuoliai,
kovo mėn. buvo 12 priepuolių,
balandžio mėn. buvo 2 priepuoliai.
Tomui dietos poveikis pilnai pasireiškė po 3 mėnesių!!!
Svarbu suprasti, kad, jei šiandien duodate cukraus, o ryt neduodate, tai nereiškia, kad priepuoliai išnyks kitą dieną. Dietos poveikiui reikia laiko, viskas priklauso nuo konkretaus organizmo, vienam gal reiks 3 mėnesių, o kitam, gal pusės metų, svarbu būti kantrioms ir nuoseklioms!
Svarbu suprasti, kad dieta gali ir nepadėti, tuomet bandykite modifikuotą Atkinsono, o jei ir ši nepadės bandykite ketogeninę dietą, kiekvienas atvejis individualus ir kitoks, bet kas ieško išeičių, tas VISADA randa sprendimą!

TOMAS NEVALGO: GRIEŽTAI DRAUDŽIAMA!!!
 Cukraus ir kitų saldiklių, pvz. gliukozės, fruktozės, sacharozės ir kt. – ozių, klevų, agavos sirupo ir pan.
 Gaminiai, kurių sudėtyje yra cukraus ir kitų saldiklių.
 Šokolado, saldainių ir pan.
 Medaus
 Gaminiai, kurių sudėtyje yra medaus.
 Glitimo (kviečiai, rugiai, miežiai nei miltų, nei kruopų pavidale, perlinės, manų kruopos)
 Gaminiai, kurių sudėtyje yra glitimo turintys produktai.
 Karvės pieno, karvės pieno produktų (pienas, varškė, grietinė, sūris, grietinėlė, ledai, jogurtas, pasukos)
 Gaminiai, kurių sudėtyje yra karvės pieno arba karvės pieno produktų.
 Bulvių, bulvių krakmolo.
 Gaminiai, kurių sudėtyje yra bulvių arba bulvių krakmolo produktų.
 Ankštinių daržovių (žirniai, pupelės, pupos, SOJOS PUPELĖS ir kiti sojos gaminiai, lęšiai)
 Gaminiai, kurių sudėtyje yra ankštinių daržovių, sojos.
 Cheminių priedų, paprastai žymimų raide E (Skonio stiprikliai (pvz. mononatrio glutamatas E 621, sultiniai, standikliai, tirštikliai) Maisto gamyboje nenaudoju Vegeta, Kucharka ir pan. universalių priekonių mišinių, nes jų sudėtyje yra skonio stipriklių ir kt. priedų žymimų raide E.
RIBOTAI VALGO:
 Vaisius
 Uogas
 Morkas
 Burokėlius
 Moliūgus
 Gaminiai, kurių sudėtyje yra vaisių, uogų ir t.t.

Pačioje dietos pradžioje, pirmus metus, kiekvieną dieną duodavau šalto spaudimo nerafinuoto aliejaus (linų sėmenų, graikinių riešutų, avokadų, moliūgų sėklų ir pan.) apie 60 ml. Ligoninėse vaistus atneša taurelėse, jos yra po 30ml, tai jas duodavau 2, ryte vieną ir vakare vieną. Aliejų naudodavau skirtingą, dažniausiai aliejų supildavau į rytinę košę ir sublenderiuodavau arba tiesiog su švirkštu sugirdydavau. Ryte ir vakare po 6 ml žuvų taukų, irgi sugirdydavau su švirkštu. Vėliau aliejaus duodavau mažiau tik pvz. po 6 ml žuvų taukų ryte ir vakare, o į maistą tiesiog įpildavau arba ruošdama naudodavau aliejų. Kokosų aliejų, kurį galima tepti, galima naudoti kaip užtepą ant blyno ar trapučio.  Pvz. žiemą duodu kiekvieną dieną 6 ml šaltalankio aliejaus, nes jame ir vitamino A yra ir šiaip daug naudingų medžiagų. Kiekvieną dieną per tuos metus duodu aliejaus, bet tik kiekis svyruoja, nėra tiek daug kaip pradžioje, kai pradėjau taikyti dietą. Aliejaus neduodu ant tuščio skrandžio, nes gali apsivemti arba suviduriuoti, tiesiog, aš stengiuosi į patį maistą sudėti aliejų, daryti jį riebesnį, tik aišku įpylus į sriubos dubenėlį aliejaus, jis liks ant dubenėlio sienelių, todėl dažnai dalį maisto sublenderiuoju, kad aliejus su maistu taptų vientisa mase ir tada įdedu į likusį maistą, tai čia su košėm, sriubom, troškiniais galima taip daryti. O pvz. žuvų taukus, tai išgeria žuvų taukus ir užkanda kąsniu banano. Avokadų aliejus Tomui apskritai šlykštus, jis jį ir sublenderiuotą pajaučia ir gaunu pastabą, kad vėl tą neskanų aliejų pripylei. Beje, dar pastaba, kad aliejų, kai nusiperkate nerafinuotą šalto spaudimo, tai atidarius buteliuką reikia būtinai laikyti šaldytuve ir sunaudoti per 3 mėn., nes apkarsta, praranda savo savybes, jei ne šaltai laikomas, čia ir apie žuvų taukus kalbu :))))) Aliejų šiaip pradėjau Tomui duoti, kad tiesiog tą savo dietą labiau privesčiau prie ketogeninės, nors tikros ketogeninės nenorėjau. Todėl ir mėsą riebesnę, pvz. riebesnę jautieną ar kiaulieną duodu, aišku vištiena riebesnė nelabai būna :)))) Bet riebalai tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės, sergantiems epilepsija yra gerai, o angliavandeniai ypač „tušti“, kaip glitimo turintys produktai (kviečiai, rugiai, miežiai), krakmolo turintys produktai (bulvės...), cukraus turintys produktai (visi vaisiai) yra peilis... Todėl svarbu yra vienų mažiau vertingų apskritai atsisakyti, o labiau vertingus palikti, bet stipriai apriboti...

Kai nusprendžiau taikyti Tomui dietą, tiesiog visiems draugams, giminėms, artimiesiems, seneliui, močiutėms pasakiau, kad nuo vasario 1d. Tomui negalima tam tikrų produktų, susakiau kokių. Niekas neprieštaravo. Kas ką valgo yra jų reikalas, bet vaikui nekišti. Tomui tuo metu buvo 3,5 metų, bet jis tiek buvo apkvaitintas antiepilepsiniais vaistais, kad atrodė ir elgėsi kaip narkomanas, todėl pakako tiesiog paslėpti aukščiau netinkamus produktus ir maistą ruošti be cukraus, glitimo, pieno, bulvių ir riboti vaisius ar kitas krakmolingas daržoves. Sriubą virti be bulvių, pvz. mano mamai tai atrodė kosmosas, sriuba be bulvių!? Kaip?! Arba, o tai ką atvežti lauktuvių vaikui, jei ne saldainių? Pasakiau, kad saldainiais ir saldumynai meilė nerodoma, su vaiku reikia žaisti, knygeles skaityti, vaikščioti ir pan. Šiek tiek pakreipiau bendravimą su vaiku kitokiu kampu ne per maistą, saldumynus, o per bendravimą, kadangi esu kategoriška ir savo laikausi, tai viskas išėjo į gerą, seneliai mielai kalbasi, bendrauja, dabar žaidžia stalo žaidimus ir pan. Meilę reiškia ne per saldainius, nors toks būdas patogesnis numetei saldainį ir žaisti, bendrauti nereikia.

Beje, praėjus 2 metams po dietos pradžios pradėjau įvesti tam tikrus produktus, kurių iki tol Tomui nedaviau, pvz. ožkos ir avies sūrius bei jogurtus, t.y. raugintus ožkos ir avies pieno produktus. Taip pat visas ankštines daržoves(pupeles, lęšius, sojos produktus). Tačiau riboju suvalgomus vaisius ir uogas, vengiu duoti pvz. vynuoges, jei duodu bananus, tai parenku žalesnius, nes labai išnokę turi daugiau cukraus. Tačiau cukraus, karvės pieno, glitimo, medaus, bulvių neduodu griežtai.

Be to kalbuosi su Tomu, aiškinu, kodėl svarbu valgyti sveiką ir kokybišką maistą, parduotuvėje perkant prekes, kartu skaitome etiketes ir aiškinamės produktų sudėtį, pasakoju, kaip cukrus veikia smegenis ir pan. Labai svarbu ne tik drausti vaikui valgyti vieno ar kito produkto, bet ir aiškinti, kodėl jis negalimas, aš jam pasakoju, kaip jis sirgo, kaip gulėdavome ligoninėje (Tomas buvo mažas ir nelabai prisimena), kaip jam negerai būdavo po priepuolio, sakau, kad skaudėdavo galvą, nors realiai aš negaliu tiksliai pasakyti, koks pojūtis būna po epilepsijos priepuolio, nes pati tokios būsenos neišgyvenau. Pokalbis, aiškinimas ir pasakojimas padeda išvengti valgymo paslapčia, nes didinamas sąmoningumas. Gyvename visuomenėje, kur cukrus, produktai turintys glitimo yra pagrindinis maistas, todėl tik aiškinant apie žalą organizmui ir didinant sąmoningumą vaikas galės mokykloje ir šiaip visuomenėje atsispirti valgymui būtent jam žalingų produktų.