Istorija, kurią įkvėpė Tomo sėkmės istorija

Akvilės istorijos

Kai pradėjau koreguoti Tomo mitybą ir Tomui baigėsi priepuoliai, pradėjau daug pasakoti giminėms, artimiesiems, draugams, vėliau ir kitoms mamoms, kurias sutikdavau sanatorijose, kalbėjausi su gydytojais, specialistais, kurie dirbo su Tomu, kurie mūsų istoriją ir Tomo būklę žinojo nuo pradžios iki pat dabar, jie matė besikeičiantį Tomą, raida ėjo į priekį, vaikas kasdien tobulėjo. Taigi, surašiau savo patirtį į lapus, kuriuos buvau palikus tiek specialistams sanatorijose, tiek duodavau mamoms, kad jos galėtų pasiskaityti, o jei norės ir parašyti ar man paskambinti.

Maždaug prieš pusantrų metų viena mano giminaitė, suaugusi moteris, Akvilė, kuriai dabar yra 28 metai paskambino man, žinodama visą Tomo ligos ir pasveikimo istoriją, ir paprašė mano pagalbos. Ji nuo vaikystės kenčia nuo alergijos – katėms, šunims, žydintiems augalams pavasarį, vasarą ir pan. Akvilei vaikystėje buvo išoperuota angina, polipai ir pan. Gydytojai vis ramino „išaugs, praeis, pagerkite vaistus ir pan.“ Laikas bėgo, o kiekvieną pavasarį situacija vis prastėjo iki to, kad pradėjus žydėti augalams ji tapo nedarbinga: nosis bėganti, varvanti, užgulta, akys užtinę, nesibaigiantis čiaudulys – į darbą tokios būklės eiti negali. Vaistai nepadeda. Gydytojai rekomenduoja imunoterapiją, tačiau ji brangi ir nekompensuojama (kainuoja apie 5000 eurų), be to po imunoterapijos taikymo nerekomenduojama kelis metus pastoti, o moteris planuoja turėti vaikų.

Ką daryti? Akvilė turi dar vieną giminaitę, kuri jau kelis dešimtmečius yra veganė ar vegetarė, ir kuri tokiu būdu įveikė vėžį, todėl pasikalbėjus su manimi ir kita giminaite, pradeda keisti mitybą. Iki tol rijusi saldumynus, kaip pati sakė: „esu prekybos centrų konditerijos skyrių karalienė ir žinovė“ ji nusprendžia atsisakyti cukraus, glitimo (kviečiai, rugiai, miežiai), kiaušinių, pieno, mėsos. Žodžiu, Akvilė tampa vegane, taip pat atsisako cukraus ir glitimo. Ilgai laukti rezultato netenka. Praėjus mėnesiui rezultatas buvo toks: dingusi sloga, čiaudulys, tinimas. Įdomiausia dėl kačių ir šunų, kaip pasakojo Akvilė, jos alergija buvo tokia stipri, kad, jei nors ir katės ar šuns bute nėra, bet kažkada tame bute gyvūnas gyveno, įėjus į patalpą pradėdavo jaustis diskomfortas: nosies varvėjimas, akių ašarojimas ir pan. Pakoregavus mitybą alergija išnyko, Akvilė galėdavo ant kelių laikyti, glostyti katę ir jokių simptomų nejausti.

Pakoregavus mitybą pagerėjo odos būklė, nukrito svoris, pagerėjo nuotaika. Pakoreguota mityba Akvilė gyveno apie metus, jokių simptomų nestebėjo. Vasaros pabaigoje Akvilė ištekėjo, medaus mėnesio metu leido sau valgyti viską ir grįžus namo į mitybą sugrąžino visus produktus išskyrus mėsą ir kiaušinius. Beje, per Velykas suvalgius kiaušinį, iš karto pasireiškė pasekmės: užino akys, sloga. Taigi, rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį nevartojo tik mėsos, kiaušinių, visą kitą valgė. Rezultatas: pradėjus žydėti augalams vėl baisi sloga, veido tinimas, čiaudulys.... Nustojus valgyti cukrų, glitimą – vėl viskas susitvarko per maždaug mėnesį.

Akvilė pastebi, kad nevartojant cukraus, glitimo veido oda tampa lygesnė ir švaresnė, mažėja nuovargis, gerėja nuotaika. Beje, kai pasakiau, kad noriu jos patirtimi pasidalinti, kaip sėkmės istorija, kurią įkvėpė Tomo sėkmė, ji man parašė:

„Būtinai startuok ir varyk visu pajėgumu! Turi tokia žinia nuvilnyti toli toli, kad padėtų ir galbūt išgelbėtų daugybę kenčiančių ir galbūt net žalio supratimo neturinčių apie tai. Kaip pvz. aš - aš net nežinojau, kad yra avinžirniai. Buvau negirdėjus tokio žodžio. Felafeliai – tai aš galvojau tikriausiai, kokie papildai ar kažkokie pleistrai (pamenu, tokie vaizdiniai iššoko galvoje išgirdus tuos pavadinimus), spelta miltai, tai net nežinojau, kad tokie egzistuoja. Jausmas pradžioj buvo, kai skaitai kokią sėkmės istorija, veganišką tinklaraštį ir kas antrą žodį googlini nes nežinai kas tai ir tada apima jausmas, kai suvoki, jog jeigu tu nežinai kas yra spelta, spirulina, tofu, ar pan. Tai ką tada žmogau išvis gali žinot apie gydymasi kažkuo kitu, nes reiškia gydaisi tik popsu tai ką visi girdi (vaistai, daktarai, ligoninė, stebuklingos tabletės) ir net nesuvoki kad gali būt kažkas kitko (mityba, toleravimas, balansas, pastangos). Pamenu gerai tą jausmą. Tada, kaip infekcija pradedi domėtis - geeeeras, tai ne tik mėsa, bulvė, kisielius, bet ir tas tas anas egzistuoja dar pasauly ...“

Daugiau apie Akvilę, jos istoriją ir veganiškų receptų rasite ČIA