Labai dažnai sakau, kad esant raidos sutrikimams labai svarbu daug dirbti su vaiku iki 7 metų ir viena iš priežasčių, kodėl akcentuoju būtent 7 metų ribą yra ankstyvoji reabilitacija. Ankstyvoj reabilitacija – atskira reabilitacijos rūšis skirta vaikams su įvairiais raidos sutrikimais, tačiau ji gali būti atliekama tik iki 7 metų. Ankstyvajai reabilitacijai yra skirtas atskiras teisės aktas - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. 728.
Jį visą galima susirasti ir patyrinėti čia
Šis įsakymas 2018m. buvo pakoreguotas ir dabar yra tikrai aiškesnis bei trumpesnis.
Ankstyvoji reabilitacija gali būti:ambulatorinė arba stacionarinė.
Ambulatorinė yra, kai vaikštai į procedūras, bet negauni nei maitinimo, nei apgyvendinimo paslaugų, o stacionarinė yra, kai slaugant vaiką ir apgyvendinimą, ir maitinimą gauna ne tik vaikas, bet ir vaiką slaugantis asmuo.
Ankstyvajai reabilitacijai nereikia Ligonių kasų leidimo, esant raidos sutrikimams šeimos gydytojas tiesiog rašo siuntimą ankstyvajai AMBULATORINEI arba STACIONARINEI reabilitacijai, kaip kad rašytų siuntimą, pvz. pas kardiologą ar chirurgą.
Ambulatorinė ankstyvoji reabilitacija galima: didžiosiose poliklinikose, raidos centruose, sanatorijose, ten kur teikiamos vaikų reabilitacijos paslaugos.
Stacionarinė ankstyvoji reabilitacija galima tik: Raidos centre Vilniuje, Kauno vaiko raidos centre „Lopšelis“ bei Druskininkų vaikų sanatorijoje„Saulutė“.
Ankstyvajai reabilitacijai REIKIA tik šeimos gydytojo siuntimo ir užsiregistruoti norimoje įstaigoje.
Šeimos gydytojas rašydamas siuntimą turi nurodyti, ar ankstyvajai ambulatorinei ar ankstyvajai stacionarinei reabilitacijai.
Ankstyvajai reabilitacijai NEREIKIA nei FMR gydytojo, nei Ligonių kasų leidimo, nei išankstinių procedūrų.
Per kalendorinius metus galima gauti ir ambulatorinę, ir stacionarinę ankstyvąją reabilitaciją.
Kalbant apie ankstyvąją reabilitaciją, ypač stacionarinę tikrai ne visi šeimos gydytojai žino apie šią galimybę. Pirmą kartą į ankstyvąją stacionarinę reabilitaciją (Druskininkų vaikų sanatorija „Saulutė“) važiavau 2015m. liepos mėn. Tuo metu Druskininkų „Saulutė“ visai nesenai buvo pradėjusi teikti stacionarinės vaikų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas, dar nedaug mamų žinojo apie šią galimybę, todėl didelių eilių nebuvo. Vieną dieną paskambinau ir pasakiau, kad noriu užsiregistruoti ankstyvajai stacionarinei reabilitacijai, pasakė, gal po mėnesio ar po dviejų, bet sakau, gal anksčiau turite (juk paklausti galima). Pasakė, kad ką tik atsisakė viena mama atvažiuoti, tai laisva vieta yra po dviejų dienų. Turėjau per kelias sekundes apsispręsti, sakau gerai – atvažiuojam. Dar registratorė paklausė, ar tikrai sugebėsiu gauti siuntimą, užtikrinau, kad viskas bus gerai, siuntimą turėsiu. Iš karto skambinau Tomo gydytojai. Tomo gydytoja atostogauja, padėti negali, bet yra pavaduojanti gydytoja. Nulekiu pas pavaduojančią gydytoją, sulaukiu savo eilės, nupasakoju situaciją ir prašau parašyti siuntimą ankstyvajai stacionarinei reabilitacijai. Gydytoja buvo kantri, mandagi ir dėmesinga, bet pasakė: „Aš galiu parašyti, bet taip niekas į sanatoriją nevažiuoja, reikia per Ligonių kasas ir t.t., ir t.t.“ Parašė ir tarė: „Prašau siuntimą, bet Jūsų niekas nepriims su tokiu siuntimu, paskambinkite man ryt jau iš sanatorijos, tai bandysime tvarkyti per Ligonių kasas“ Nuvažiavome į sanatoriją sėkmingai, užsiregistravome ir įsikūrusi paskambinau gydytojai, padėkojau, o ji vis tiek labai stebėjosi.
Moralas toks, kad tikrai ne visi gydytojai žino, bet, jei žino mama ir ji yra atkakli bei „užsidegusi“ padėti savo vaikui, tai gydytojas irgi bus priverstas sužinoti, juk svarbiausia profesinis tobulėjimas ir pagalba mamai bei vaikui.
Manęs dažnai mamos klausia, kokias procedūras gausime, jei važiuosime stacionarinei ankstyvajai reabilitacijai. Tiek ambulatorinės, tiek stacionarios ankstyvosios reabilitacijos tikslas yra nuodugniai ištirti vaiko raidą, surašyti išvadas bei rekomendacijas. Dirba specialistų komanda su gydytoju priešakyje. Specialistų komanda: ergoterapeutas, logoterapeutas, kineziterapeutas, psichologas, spec. pedagogas, socialinė darbuotoja. Visi specialistai dirba su vaiku, socialinė darbuotoja teikia konsultacijas ir informaciją tėvams. Su vaiku dirbama tiek individualiai, tiek grupiniuose užsiėmimuose stebimas elgesys, emocijos, bendravimas ir t.t. Įvertinama vaiko raida DISC metodika arba Wechsler‘io intelekto testu (WISC-III testas). Vyksta aptarimai su specialistais, t.y. maždaug po savaitės vyksta vaiko aptarimas, kai susirenka visa specialistų komanda su gydytoju priešakyje kviečiami vaiko tėvai ir kalbama apie problemas, galima užduoti klausimus ir pan. Visi specialistai pasako savo pastebėjimus, rekomendacijas žodžiu, vėliau viskas nuodugniai yra surašoma į išrašą: vaiko problemos, tėvų nusiskundimai, stebėjimo duomenys bei tyrimų rezultatai, išvados, specialistų rekomendacijos tėvams, į ką reikia atkreipti dėmesį, kur reikia pasitempti ir pan.
Ambulatoriškai su Tomu lankydavausi Kauno raidos centre „Lopšelis“, tai tiesiog per savaitę 2-3 kartus atvažiuodavome užsiėmimams pas specialistus, per dieną 2 užsiėmimus turėdavome ir lankydavomės 40 kartų per metus. Būdavo, kad kartais neidavome net kelias savaites, nes pvz. mūsų specialistės sirgdavo arba negaudavome laikų, nes labai daug vaikų eidavo, bet būdavo, kad ir 3 ar 4 kartus per savaitę nuvažiuodavome, nes laisvų vietų būdavo daug.
Stacionarinę ankstyvąją reabilitaciją važiuodavome į Druskininkų vaikų sanatoriją „Saulutė“, tai be specialistų komandos procedūrų, gydytojas paprastai paskirdavo ir baseiną (ką Tomas tiesiog dievino, nes jis apskritai vandenyje gali mirkti iki kol plėvės tarp pirštų užaugs kaip ančiukui), ir perlines vonias, ir vaistažolių kokteilius, ir pasakų terapiją, ir dailės terapiją, ir druskų kambarį, vėliau, kai Tomas paaugo, tai paskirdavo ir aerofito terapiją. Jei susloguodavo, ar pradėdavo kosėti, tai vėlgi ir kvarcą, ir inhaliacijas. Kaip sakant, kadangi sanatorija turi įvairių procedūrų, tai tikrai nebūdavo taip, kad atvažiuoji ir dirba su Tomu tik specialistų komanda, tikrai ne, gaudavome ir kitas procedūras. Vėlgi, jei kartais gydytojas nepaskiria daugiau procedūrų, tai visada galima paklausti ar paprašyti, juk tikrai nieko neprarasime, nes gal jam tą dieną bloga nuotaika ar liūdna, bet jei mama prašo, tai visada parašo, parekomenduoja ir pataria. Reikia kalbėtis su gydytoju, domėtis, klausti. Mamos turi būti aktyvios, klausiančios, prašančios, reiklios ne tik kitiems, bet ir sau, ieškančios.
